| 
| Peržiūros: 15262
Piligrimystė į Medžiugorję
Medžiugorjės tema įvairiose žmonių diskusijų temose prieštaringa. Vieni žavisi ja, keliauja, meldžiasi, tiki Švč.M.Marijos kalbėjimais ir įspėjimais. Ir tai jiems padeda ugdyti tikėjimą, kuris padeda eiti krikščioniško gyvenimo keliu, padeda išgyventi šiandien, grumiantis su šių laikų iššūkiais. Kiti kritikuoja, kartais ir kunigai, dažniausiai net nebuvę Medžiugorjėje. Tokie bando kalbėti, aiškinti, samprotauti, kad tai nesąmonė, taip negali būti – nejaugi Marija užprogramuota tuo pačiu metu ateiti ir kalbėti. Kartais kai kas drįsta teigti, kad tai velnio darbas.
Mūsų Dievas yra nuostabus. Jis veikia taip kaip Jam patinka, nesiremia žmonių nuomonėmis ir nemąsto taip kaip mes, bet elgiasi laisvai. Dievas kartais net keistas, jumoristas, nes kalba ir padaro priešingai negu mes tikimės. Ar Jis nelaisvas taip elgtis? Ar Jis vardan žmonijos išgelbėjimo negali elgtis taip kaip Jam patinka? Ar Jis negali siųsti Švč.Dievo Motiną Mariją į vieną ar kitą vietą pasaulyje, kad ji įspėtų ir atitrauktų žmones nuo blogio. Gal kai kam atrodo, kad Dievas turi laikytis žmonių nustatytų dogmų, mokymų – pasakyti, kad jau viskas apreikšta ir daugiau nėra ką papildyti? O gal Dievas kaip laisvas Kūrėjas ir vėl gali duoti naujas apreiškimo formas, naujai kalbėti, šiandieniniam XXI amžiaus žmogui jam suprantama kalba? Šiandien Dievas elgiasi laisvai, taip kaip Jis nori. Juk Dievas nenuspėjamas, visagalis, mylintis ir elgiasi ne pagal žmogaus nustatytas taisykles ir normas. Gal Jis šiandien kaip tik kalba Medjugorjės Dievo Motinos kalba? Juk Švč.M.Marijos kalbėjimas neprieštarauja mūsų tikėjimo mokymui. Tik tas , kuris nusistatęs prieš, kuris nenori išgirsti ir net nebuvo kaip piligrimas nuvykęs į šią šventą vietą ir nežino arba nenori žinoti, kokie yra to apreiškimo vaisiai. O jie geri. Atsivertimai, grįžimas į maldos gyvenimą, nusigręžimas nuo nuodėmės, naujas Dievo ilgesys. Tai vaisiai, kuriuos matome tuose žmonėse, kurie vykdė piligrimystę į Medžiugorję, kur Švč.Marija kalba žmonijai jau daugiau negu 30 metų. Ar tai ne pagal Dievo valią? Paskaitykime kun.dr.Kęstučio Trimako knygas, pastudijuokime Medžiugorjėje dirbusio klebono teol.dr.kun. Slavko Barbaričiaus gyvenimą ir veiklą. Jis daug metų rūpinosi pilgrimais, kūrė parapiją, stebėjo regėtojus,už visus meldėsi ir mirė ant Kryževicos kalno.Tada daug ką suprasime. Įsiklausykime į regėtojų perduotus M.Marijos žodžius ir nerasime prieštaravimo Katalikų Bažnyčios mokymui. Čia vėl tinka taisyklė: Dievas nesielgia taip, kaip nori žmogus, bet taip, kad pačiam žmogui būtų naudinga. Juk Jis laisvas savo esybėje. Ar Švč.M.Marija nėra pasiruošusi laisvai elgtis, mokyti, įspėti, atitraukti nuo nuodėmės? Ar Ji nėra Dievo Motina, Dangaus ir Žemės Karalienė. Mylinti motina? Ar Jos norai apsaugoti žmoniją nuo blogio ne Dievo valia? Ar Jos nuolatinis raginimas grįžti prie Jos Sūnaus Jėzaus Kristaus yra prieštaravimas Dievo valiai? Ar Jos nuolatinis raginimas melstis, pasninkauti, kas mėnesį atlikti išpažintį, nuolat dalyvaujant Šv.Mišiose priimti Eucharistiją, kalbėti Rožinį – tai ne dabartinės Katalikų Bažnyčios mokymas? Ar tai ne nuolatinis Marijos rūpestis dėl savo vaikų, paklydusių, nusidėjusių, esančių priklausomybėse, einančių nusidėjėlių keliais, žudančių negimusią gyvybę, iškraipančių šeimos sampratą, moraliai kritusių žmogžudžių , korupcijos, melo ir kitaip suvedžiotų šėtono.Jos rūpestis, kad šiame pasaulyje visa būtų pagal Dievo valią.
Nusižeminkime ir atvira širdimi įsiklausykime į šį Medžiugorjėje vykstantį fenomeną, kuris jau daugiau negu 30 metų traukia ne tik piligrimus katalikus, bet ir kitus krikščionis iš viso pasaulio. Juk čia išvystytos programos jaunavedžiams, šeimoms, gydytojams, jaunimui, rekolekcijos kunigams, įvairūs seminarai, renginiai, susitikimai, bendras Šv.Mišių šventimas, kuriame skirtingi veidai kunigų iš viso pasaulio – Pabaltijo šalių, Kinijos, Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos, Pietų Amerikos, Meksikos, Arabų kraštų ir t.t.
Visa jungia Rožinio kalbėjimas įvairiomis pasaulio kalbomis tariant „Sveika Marija...“, o kas gali būti nuostabiau už Švč.Sakramento adoraciją į kurią susirenka tūkstantinės minios. Nuoširdžiai melsdamiesi, įvairiomis pasaulio kalbomis giedodami piligrimai šlovina Viešpatį Jėzų Kristų – Gyvąjį Dievą. Tyla, nuoširdus pamaldumas, maldos vienybė, ramybė ir „Viešpaties veido“ alsavimas iš didelės ostijos, įstatytos gal didžiausioje pasaulyje monstrancijoje.
Nesvarbu, kad Vatikanas dar nepareiškė savo nuomonės apie Medžiugorję. Jis tyliai stebi, vyksta komisijų darbai, tyrimai stebuklų ir kitų dalykų, kad būtų paskelbta ši vieta oficialiai. Bet ar mums, kurie pajautėme Medžiugorjės dvasią, tai svarbu... Svarbu, kad Dievas per šią vietą mums kalba ir daro stebuklus mūsų asmeniniame gyvenime, einant nuoširdaus tikėjimo keliu. Visa bus pagal Dievo valią. Ateis ir pripažinimo laikas. Tikiu,kad Medžiugorjė bus pripažinta, kai p ir kitos vietos, tai Šiluva Lietuvoje, Gvadelupė Meksikoje, Fatima. Liurdas ir kita, kur Švč.M.Marijos rūpestis žmonija yra tas pats, kad atsiverstume į Jėzų Kristų, melstumėmės, nedarytume nuodėmės, padėtume vargšui , mokytume maldos kitus, burtume maldos grupes, bendruomenes, nes tam šis laikas skirtas. Dėl to skubėkime atsiversti, pasninkaukime, įsiklausykime į Dievo Motinos raginimus iš visų svarbių vietovių, pripažintų ir nepripažintų, paskelbtų ir nežinomų. Juk šie „Tikėjimo metai“ buvusio popiežiaus Benedikto XVI yra ne šiaip sau paskelbti. jJie svarbūs visai žmonijai, žinant kiek daug ji yra paklydusi, nuodėminga, amorali, nesilaikanti Dievo įsakymų, stovinti ant pražūties slenksčio. Ieškokime atsivertimo kelio. Nekritikuokime, stebėkime Dievo veikimą, įsiklausykime į Dievo Motinos Marijos balsą ir raginimus.
Tegu Švč.M.Marija pakeičia visą pasaulį ir atveda prie Kristaus. Juk Ji yra Dievo ir Bažnyčios Motina.
2013.03.13