Šv. Mišių laikas nuo balandžio iki lapkričio mėn.

 

Pirmadieniais

Šv.Mišių nebūna.
 
Antradieniais
17.00 val.
Trečiadieniais
17.00 val.
Ketvirtadieniais
17.00 val.
Penktadieniais
9.00 val.
 
Šeštadieniais
10.00 arba 11.00 val.
 
Sekmadieniais
 
10.30 val.
 

Klebonija, Raštinė
 
Alyvų gt.2a, LT-71295
Griškabūdis Šakių sav.
Mob. +370 682 77710
raštinės tel. 8 345 41115.
El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
klebono el.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
internetinės svetainės adresas : www.griskabudzioparapija.lt
 
 
Budėjimo laikas:
 
Pirmadieniais - laisva diena.
Antradieniais nuo 16 iki 18 val.
Trečiadieniais - Penktadieniais nuo 9.30 iki 12.00 val.
Šeštadieniais ir Sekmadieniais interesantus priimame tik bažnyčioje prieš ar po Šv.Mišių. 
 
 
 

Atlaidai 2017 m
 
Šv. Onos (didieji atlaidai) liepos 23 d. 
Šv. Mišios 9.00, 10.30 ir 12.00 val.
 
Bažnyčios titulo - Kristaus Atsimainymo  rugpjūčio 6 d. 
Šv. Mišios 10:30 val.
 
 

Barzdų parapijoje

 

 

Sekmadieniais Šv.Mišios
9.00 val.
 
 
Atlaidai 2017 m.
 
Šv. Jono Krikštytojo birželio 24 d.
šv. Mišios 12 val.
 
 
Bažnyčios titulo - Kristaus Karaliaus, lapkričio 20 d.
Šv. Mišios 12 val.
 
Gražiškių kapinių Koplyčioje
 
Artimiausios šv. Mišios 
gegužės 7 d., 12 val. 15 min.

Kalendorius

loader

Naujienų prenumerata

    

 

VI Velykų sekmadienis 
 
 
Dievo Žodis: 
 
 
 

 

 

Garbė Jėzui Kristui  

 

 

 

 

Koks svarbus Paskutinės Vakarienės kambarys. Jame prasidėjo Velykų slėpinio išsipildymas. Čia Jėzus su mokiniais įsteigia Eucharistiją, kuri anot Bažnyčios mokymo yra mūsų, krikščionių, gyvenimo centras ir viršūnė. Ar tikrai??? Kaip norėčiau čia surašyti Jūsų patirtis, kaip Jūs išgyvenate šį Eucharistijos centriškumą. Tikiu, kad retas iš mūsų sugebame tai išgyventi dėl sustabarėjusių mūsų bendruomenių. Ne, ne – nenoriu nieko vertinti ir kaltinti. Bet daugelio mūsų parapijų bendras bruožas – „kaip radom, taip paliksim“. Ko gi reikia daugiau? Mes lankom bažnyčią, mokam šv. Mišių atsakymus, susigaudom, kada sėsti, kada klaupti, kaip ramybės palinkėti ir per komuniją pasišnekėti. Kai tenka žiūrėti įvairius muzikinius projektus, atrankų etapuose būna tikrai neblogai dainuojančių dalyvių, bet anot tų projektų teisėjų, retas jų tiki ir gyvena tuo, ką dainuoja. Taigi Bažnyčia moko, kad Eucharistija yra krikščioniško gyvenimo centras ir viršūnė. Ar tuo tikime ir gyvename?

Dar šio velykinio laikotarpio kelionėje buvome Paskutinės vakarienės kambaryje, kur dėl baimės už užrakintų durų sėdi mokiniai. Ten padovanotos dvi dovanos: Ramybė ir galimybė dovanoti Atleidimą. Mokiniai nustebo, bet po to nudžiugo, kad Jėzus gyvas. Žinome, kad Tomo ten nebuvo, bet jam buvo leista prisiliesti prie Jėzaus žaizdų. Mišiose daugelis jaučiamės panašiai: išsigandę, susikaustę, „užsirakinę“. Ir palaimintas, kuris tiki, kad Jėzus ateina į tas Mišias mūsų atrakinti, apgaubti ramybe ir meile, nepaisant to, kiek esame nusidėję. Būna ir „neviernų Tamošių“, kuriems reikia įrodymo ir prisilietimo prie Jėzaus žaizdų. Bet pažvelkim į savo visaip sužalotus mūsų gyvenimus ir supraskim, ar netelpa mūsų „mažytis“ skausmas Jėzaus kančioje? Seniau žmonės buvo mokomi kunigui pakylėjus konsekruotą ostiją sušukti: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Aš tai darau iki šiol, nes ta trapi duona man įkūnija Jį – Jėzų, kuris mane gelbėja, kurio žaizdose telpa mano mažytis skausmas.

Praėjusio ir šio sekmadienio Evangelija ir vėl mus sugrąžina į Paskutinės vakarienės kambarį. Tai laikas iki Jėzaus kančios ir mirties ant kryžiaus. Pati vakarienė jau suvalgyta, kojos nuplautos, pasidalinta, kad yra toks, kuris Jėzų išduos, bet nepaisant to duodamas naujas įsakymas – mylėti vienas kitą ir lyg priekaištas išsakoma, kad jei mylėtume Jėzų, mes laikytumės jo įsakymų. Kad myliu Jėzų, pasakyti lengva, bet laikytis jo įsakymų ne. Kodėl? Nes laikomės jų vieni, o Jėzus pažada Šventąją Dvasią – Globėją. Tai ne šiaip sau globa. Iš jos kyla stiprybė ir jėga, be kurios negalėtume nuveikti gerų dalykų vieni, kyla stiprybė išlikti blogose ir sunkiose situacijose. Tai yra toks Globėjas, kuris neleižia niekam mūsų kaltinti. Tai Globėjas, kuris išteisina ir padaro laisvu. Globėjas, kuris padeda pažinti Jėzų ir jį paliudyti kitiems.

Skamba gražiai, bet... Nors daugelis per Krikštą ir Sutvirtinimą yra palytėti Šventosios Dvasios, bet ji neveikia mumyse ir per mus. Tad šio sekmadienio Evangelija yra provokacija mums. Gavai Šventosios Dvasios dovaną, o gyveni lyg nepažinotum nei Tėvo, nei Jėzaus, nei Dvasios. Taip... Dievas „džentelmenas“, neateina, kur yra nekviečiamas. O kad per prievartą buvo įbruktas, tai jokių vaisių ir nematyti.

Nesinori baigti „lietuviškai“, kur viskas liūdna ir be prasmės. Mūsų Dievas yra ir visų beprasmybių Viešpats. Jis ir tik jis gali duoti prasmę mūsų gyvenimams. Jėzus bet kada gali paprašyti, kad Tėvas duotų Globėją, bet tai nutiks tik tuomet, kai gaus mūsų leidimą. Ačiū Jėzui už Paskutinės vakarienės menę, kur tiek daug jo pamokų, meilės prisipažinimo, draugystės išpažinimo. 

 

 

 

 

  

Jūsų kunigas Vytautas